Ukrainos Nepriklausomybės diena 2026: minėjimas Kaune ir sunkiausi karo metai
Šiandien, rugpjūčio 24-ąją, Ukraina mini 35-ąsias nepriklausomybės metines – jau penktą kartą nuo plataus masto rusijos invazijos pradžios. Kaune minėjimas vidurdienį prasideda prie plk. Jevheno Konovaleco atminimo lentos Laisvės alėjoje ir baigiasi koncertu Vytauto Didžiojo karo muziejuje – mūsų fondas yra vienas renginio organizatorių. Vakare Vilniaus Katedros aikštėje rengiamas solidarumo mitingas, o į Kyjivą šią dieną suvažiavo apie dešimt valstybių vadovų.
Ši sukaktis – ne šventė įprasta prasme: per ketverius karo metus žuvo daugiau nei 15 tūkstančių Ukrainos civilių, o pastarieji dvylika mėnesių šaliai buvo vieni sunkiausių nuo pat invazijos pradžios.
Minėjimas Kaune: kur ir kada
- 11.55–12.00 val. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro maršai (Laisvės al. 34)
- 12.00 val. – iškilminga Lietuvos šaulių sąjungos rikiuotė ir gėlių padėjimas prie plk. Jevhenui Konovalecui atminti skirtos memorialinės lentos
- 12.15 val. – eisena su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį
- 12.30 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo
- 12.45 val. – iškilmingas minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje: abiejų šalių himnai, malda už žuvusius laisvės gynėjus, tylos minutė, muziejaus ir Ukrainos diplomatinės atstovybės atstovų kalbos
- 13.00–14.00 val. – ukrainiečių ansamblio „Malvos“ ir solistų koncertas
Įėjimas nemokamas – ateikite, atsineškite vėliavą ir būkite kartu. Išsami programa – mūsų kvietime.
Kodėl rugpjūčio 24-oji
1991 m. rugpjūčio 24 d., Maskvoje žlugus pučui, grupė deputatų į Aukščiausiosios Rados salę įnešė mėlyną–geltoną vėliavą, ir Ukraina tą pačią dieną paskelbė nepriklausomybę – gruodžio referendume šį apsisprendimą patvirtino 92 proc. balsavusiųjų. Istorinė vėliava iki šiol saugoma parlamente, o rugpjūčio 23-iąją, dieną prieš Nepriklausomybės dieną, Ukraina mini Valstybinės vėliavos dieną. Lietuva Ukrainos nepriklausomybę pripažino 1991 m. gruodžio 4 d., o gruodžio 12 d. abi šalys užmezgė diplomatinius santykius – šiemet sukanka 35 metai ir šiai draugystei.
Vieni sunkiausių karo metų
Skaičiai, už kurių – žmonės. Žmogaus teisių stebėtojų duomenimis, 2025-ieji Ukrainos civiliams buvo tragiškiausi metai nuo invazijos pradžios: žuvo 2 526 žmonės – trečdaliu daugiau nei 2024-aisiais. Tačiau šie metai juos jau pranoko: per pirmąjį 2026-ųjų pusmetį žuvo dar beveik 1 400 civilių – 37 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, – o liepa tapo kruviniausiu mėnesiu nuo 2022 m. gegužės: mažiausiai 437 žuvusieji, tarp jų 17 vaikų.
Pagrindinė priežastis – suintensyvėję tolimojo nuotolio smūgiai miestams. Liepą rusija į Ukrainą paleido 376 raketas – daugiausia per mėnesį per visą karą, iš jų 126 balistines; vien šiemet balistinių raketų paleista jau 650, o tolimojo nuotolio dronų skaičius viršija 5 tūkstančius per mėnesį. Nuolatiniai smūgiai energetikai praėjusią žiemą paliko šimtus tūkstančių žmonių be elektros ir šilumos. Iš viso nuo 2022 m. vasario patvirtinta daugiau kaip 15 tūkst. žuvusių civilių, tarp jų 766 vaikai, ir per 41 tūkst. sužeistųjų – tikrieji skaičiai, deja, dar didesni.
Pasaulis šiandien – Kyjive
Ukrainos sostinėje šiandien renkasi daugiau nei 30 valstybių paramos koalicija – jau trečią kartą Kyjive. Susitikimui pirmininkauja Vokietijos kancleris F. Merzas ir Jungtinės Karalystės premjeras A. Burnhamas, nuotoliu jungiasi Prancūzijos prezidentas E. Macronas; atvyko Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Costa, Moldovos prezidentė M. Sandu, Baltijos ir Šiaurės šalių, tarp jų Lietuvos, vadovai. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen paskelbė 6,1 mlrd. € vertės oro gynybos paketą, o ES deklaracijoje žadama remti Ukrainą kariškai, ekonomiškai, politiškai ir diplomatiškai tiek, kiek reikės – nuo invazijos pradžios ES parama jau viršijo 220 mlrd. €. Prezidentas V. Zelenskis šiuos metus pavadino Ukrainos sukakčių metais, kurių kulminacija – būtent ši diena. Sveikinimus išplatino ir Lietuvos vadovai, žadėdami, kad Lietuva su Ukraina liks išvien iki pat pergalės.
Parama Ukrainai: kaip prisidėti šiandien
Geriausias sveikinimas Ukrainai – ne žodžiai, o darbai. Vos prieš porą dienų mūsų aštuonių automobilių ekipažas su daugiau nei 3 tonomis humanitarinės pagalbos pasiekė Ukrainą – kiekvieno automobilio kelionė kainuoja apie 150 €, ir šios misijos kuro sąmatai paramos vis dar trūksta.
Už kiekvieną Jūsų paramos eurą perkame parafiną apkasų žvakėms, kurą ir automobilius Ukrainos gynėjams. Labiausiai fondą stiprina mėnesinė parama – ji leidžia misijas planuoti į priekį, žinant, kad kitą mėnesį vėl išvažiuosime. Ne mažiau laukiama ir vienkartinė parama: kiekvienas pavedimas priartina kitą misiją.
Prisidėti galima ne tik lėšomis. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos rūsyje (Žemaičių g. 31A) savanoriai gamina apkasų žvakes, pina maskuojamuosius tinklus ir ruošia siuntas – ateikite, patirties nereikia. Savanorių tvarkaraštį rasite Savanorystės puslapyje.
Ukrainos kova – ir mūsų kova. Visi išvien. 🇱🇹🇺🇦
Šaltiniai: BNS; JT žmogaus teisių stebėsenos misijos pusmečio apžvalga ir faktų suvestinė; ES deklaracija (EEAS); „Kyiv Independent“; AP; RTE; UNITED24 Media; „Russia Matters“; V. Zelenskis (X).
Paremkite Ukrainą
Už paramą perkame parafiną, kurą, automobilius ir tai, ko prašo patys ukrainiečiai.
Paremti dabarLT05 7044 0901 1228 8322
Daugiau naujienų
Automobilis, kuris išgelbėjo Ukrainos gynėjus: misijos „Pokrova“ ataskaita
Misija „Pokrova“ baigta: 14 168 kg humanitarinės pagalbos, 43 krovimai, 17 automobilių liko Ukrainoje. Vienas jų sustabdė skeveldras – ir visi kariai…
Skaityti daugiauSeptyni automobiliai išvažiavo į Ukrainą: misija „Pokrova“ tęsiasi
Rugsėjo 8-osios rytą nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos į Ukrainą pajudėjo septyni automobiliai ir priekaba padangų. Šeštadienį – antra kelionė, jai kurą…
Skaityti daugiauApkasų žvakių sezonas prasideda: nuo rugsėjo 7 d. dirbame ir šeštadieniais
Apkasų žvakių sezonas Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos rūsyje: nuo rugsėjo 7 d. dirbame ir šeštadieniais – I–V 17–20 val., VI 10–20 val.…
Skaityti daugiau